UGT-data logger DT82E

For storing and processing dendrometer, xylem flow, soil tension, and soil moisture data. The compact and exceptionally robust data logger is suitable for multi-parameter monitoring and supports both digital and analog sensors.

Dirvožemio vandens tensiometras FRT 15D-SM

Nepakanka žinoti tik vandens kiekį dirvožemyje. Be to, matuojamas ir dirvožemio vandens potencialas. Jis nurodo, kokį slėgį medis turi sukurti, kad iš tam tikro dirvožemio paimtų vandenį. Šio jutiklio vertės svyruoja nuo -100 iki 1500 kPa. Kuo vertė didesnė, tuo sunkiau augalui įsisavinti vandenį iš dirvožemio. Nuo 150 kPa augalas patiria stresą ir gali būti pažeistas kitų nepalankių aplinkos veiksnių, ligų ir kenkėjų.

Water availability meter FRT 15D

Volumetric soil moisture content is insufficient to determine how easily water can be absorbed from the soil by the tree. Availability is measured using a tensiometer, which measures water potential. The sensor used has a range of -100 to 1500 kPa. The more negative the value, the more moist the soil; conversely, the higher the value, the more difficult it is for the plant to absorb water from the dry soil.

Automatinis dendrometras DR26

Medžiui augant didėja ne tik aukštis bet ir stiebo skersmuo, apimtis. Šiuo dendrometru galima išmatuoti kamieno apimtį realiuoju laiku 0,001 mm tikslumu, nepažeidžiant medžio. Apimties augimo greitis gali būti medžio gerbūvio indikatorius, taip pat užaugintos medienos ar sukaupto anglies matas. Nepaisant to, stiebo skersmuo taip pat svyruoja ir paros ciklo eigoje. Dieną – vanduo sunaudojamas vėsinti medžio lają ir vykdyti fotosintezę, ko pasėkoje kamienas suplonėja. Per naktį, priešingai, medis kaupia vandenį kamiene kaip rezervuare tad jis išpampsta ir sustorėja. Kamieno apimties variacija leidžia atsekti palankiausius, ar priešingai, blogiausius laikotarpius atskiroms medžių rūšims augti ar CO2 kaupti.

Vandens pernašos jutiklis SFM-5

Medyje nuo šaknų iki lapų kasdien pernešamas didžiulis kiekis vandens su jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Šis pernašos procesas vyksta išorinėje kamieno dalyje – balanoje, arba ksilemoje. Įrengtas SFM-5 jutiklis naudojamas balana pratekančio vandens kiekiui matuoti. Jutiklis turi tris adatas įgręžtas į medžio balaną, adatos išsidėstę viena virš kitos. Vidurinioji adata reguliariai skleidžia šilumos impulsus. Iš viršaus ir apačios esančios adatos – tai itin jautrūs termometrai, fiksuojantys šilumos sklidimo greitį ir trajektoriją, kurią sąlygoja judančio vandens greitis. Lyginant viršutinės ir apatinės adatų duomenis, nustatomas vandens srauto greitis. Remiantis šiais duomenimis, galime sužinoti viso medžio sunaudojamą vandens kiekį, spyglių - lapų žiotelių laidumą. Ilgalaikių matavimų duomenys leidžia nustatyti skirtingoms rūšims būdingus vandens panaudojimo skirtumus sezono eigoje ar meteorologinių ekstremumų metu. Taip pat ir įvertinti oro teršalų kiekius patenkančius pro atviras žioteles.

Infraraudonųjų spindulių terminio vaizdo kamera

Augalai sukuria šešėlį, sulaiko vėją, per žioteles garina (transpiruoja) vandenį – visa tai sukuria vėsinimo efektą. Kamera matuoja temperatūrą įvairiuose paviršiaus taškuose. Skirtingos spalvos koduoja temperatūrą vaizde (mėlyna = šalta, raudona = šilta). Kameros dėka galime matyti temperatūrų įvairovę aplinkoje. Lajų temperatūros duomenys gali būti naudojami medžių aušinimo pajėgumui įvertinti.